piktenybė

piktenybė
piktenýbė sf. (1), piktenỹbė (2) žr. piktybė: 1. Ch1Mr7,29, H, J Nesvietiška jo piktenýbė: maža kiek – purkš, purkš! Ėr. Tenepergal tavęs piktenybė VlnE27. 2. MP270 Nė jokia piktenýbė (apie ligą) nepareina prie namų Pgg. Tai nebuvo piktenybei priskaityta tokia vagystė, tai buvo paprotys LTR. Piktos priemonės visada gimdys tiktai piktenybes LzP. Visokių piktenýbių tie piemenys turėjo Šlu. Ir dvylika garsingų žygdarbių, vaduodamas iš piktenybių žemę, atlikai V.Myk-Put. Velniui pagailo tokią piktenybę (apie tabaką) an žemės prapult turėsiant Jrk50. Smertis nei joks piktas daiktas, nei jokia piktenỹbė KII241. Nesa žemė pilna yra piktenybių BB1Moz6,13. Girtuoklystė yra didžiausia piktenybė prš. 3. Mž20, KN256, Q99, RBIšm12,2, RD197, Koroji žmogų dėlei piktenybių MT179. Adomo kaltybė, Ievos piktenybė per tave išgelbėta SGI9. Tavo piktenybė kalta, jog taip plakamas esi CII559. Atsileiska nuog rūstybės tavo keršto ir būk malonus piktenybei tavo žmonių BB2Moz32,12. Ir piktąjį svietą dėlei piktenybės bars BPII82. Prašom tave ..., idant piktenybių mūsų visokių užmirštumbei PK31. Nekęskite piktenybės, prisilaikykite to, kas ger yra BtPvR12,9. 4. žr. piktybė 5: Peržegnoji, ir piktenybė dingsta I.Simon.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • piktenybė — piktenýbė dkt …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apkersti — tr. apgarsinti, išplatinti (žinią): Noriogu tu apkerst ir skelbt, kurios Lukošius ir paminėt nenorėjo DP478. Nesa piktenybę mano apkerdžiu Mž471. kersti; apkersti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apžodžiojimas — sm. (1); R, MŽ214, N → apžodžioti: Taigi atmeskit visą piktenybę ir visą vylių, ir veidmainystę, ir pavydą, ir visą apžodžiojimą Bb11 Ptr2,1. | refl. Sut. žodžiojimas; apžodžiojimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atlankyti — 1 atlankyti tr. 1. DP237, K, J aplankyti: Jis manę didei tankiai atlañkė KII100. Aš eisiu sūnelio atlankytie ir bėro žirgelio pagirdytie BsO76. Aš atlankysiu savą matušę ne vainikuota, o nuometuota D94, RD40. Ir atlankė mane bernelis žaliam rūtų …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dirbti — dìrbti, a ( ia), o ( ė) 1. intr., tr. SD316, R, K atlikti kokį darbą, ką nors daryti, darbuotis: Ramiai dirbti savo darbą sp. Žmonės vasarą pluša dìrba J.Jabl. Jis dieną naktį dìrba J.Jabl. Darbininkas dìrba darbą dirbamose dienose J. Jis dar …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išrasti — 1 išràsti tr. H 1. R123, K sukurti ką nauja: Nėr ìšrasta vaistai nuog tos ligos Vlk. Palaiminta toj ranka, ką kirvį išrado! A.Baran. Išràsti naują metalo lydymo būdą BŽI341. Ìšrastas elektroninis mikroskopas DŽ1. Ale kas tas kningas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iššakninti — iššãkninti žr. iššaknyti: 1. Sut. 2. BBSof2,4, SE186 Iššaknink griekus ir piktenybę KN251. šakninti; įšakninti; iššakninti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nukaltimas — 2 nukaltìmas sm. (2) → nukalsti: Aš mirštu per savo paties nukaltìmą KII171. Pažinimas apsirikimų ir nukaltimų mūsų Jzm. Nukaltimas, piktenybė, piktadėjystė R359. Kaltas – pagal didumą nukaltimo LC1880,29. Savo nukaltimą ant nei vieno kito… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • patremti — patrem̃ti, pàtremia, pàtrėmė tr. 1. Q562, B, Sut, N, [K], NdŽ, KŽ išvaryti, pašalinti, atstumti: Nepatremk mane mano senystėj, neprastok, kad pasilpstu prš. Kas nenor nuog Dievo amžinai pàtremtas būtie? Bru. Viešpatie, nemipatremk nuog tavęs… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prigimti — prigìmti, sta, prìgimė 1. intr. gimti (ppr. ne pirmam vaikui šeimoje): Jau trečias vaikas prìgimė, ir vis berniukas Rdm. Do vienas vaikas nevaikščiojo, ir kitas prìgimė Slm. Vaikas prigemsta Šlčn. | Aš jau toks esu prigìmęs Vkš. Joks mokymas …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”